Tas saldus žodis – šokoladas. Vos tik jį išgirdus mintyse iškyla didingas tamsios plytelės vaizdas, na, o burnoje nejučiomis ima kauptis seilės… Saldumynų karalius pasižymi dosnumu, nes sugeba įtikti kiekvienam skoniui. Juodasis, pieniškas, kartusis, baltasis… Kokių tik nėra jo rūšių? Karštas, šaltas, skystas, kietas, net ir išrankiausias skonis bus patenkintas.
Istorija
Šokolado istorija sena ir labai spalvinga. Savo ištakas menanti jau kelis tūkstančius metų. Laikais, kuomet pasaulyje šeimininkavo mitai, politeizmas, antikinės civilizacijos gimimas, o žmonija nepažinojo kraštų už savo namų slenksčio dar, neatrastame Amerikos žemyne (maždaug apie 1500 metus prieš mūsų erą) vietinė olmekų gentis ėmėsi kakavos gamybos net neįtardami, jog tai jie daro pirmieji. Ne tik olemekai to nežinojo, nežinojo ir visas pasaulis. Šis nežinios periodas užsitęsė iki pat 1528-ųjų metų, kuomet ispanų konkistadorų užkariavimų metu buvo aptiktas actekų ir majų šokoladinis gėrimas. Šios konsistencijos šokoladas buvo atgabentas į Europą ir skystuoju pavidalu išsilaikė beveik tris šimtmečius, kol 1847-aisiais metais dienos šviesą išvydo pirmasis valgomas šokoladas, na o šio konditerinio šedevro autorystė priklauso anglui Joseph Fry (jo šeimos kompanijai „Fry & Sons“). Tiesa, pirmasis „blynas“ buvo prisvilęs, J. Fry kompanijos gaminamas kartusis šokoladas, didelio dėmesio nesusilaukė. Praėjo bemaž trisdešimt metų. Saldumynų karaliaus populiarumo epocha užgimė 1874-aisiais metais, kuomet šveicarų konditeris Daniel Peter po ilgų eksperimentų ir ieškojimų kaip sumažinti kartųjį kakavos kiekį, surado sprendimą – pieno naudojimas gaminimo procese, na ir konditerijos Olimpas sulaukė naujojo šeimos nario – pieniškojo šokolado, kurio šlovės žvaigždė tebespindi iki šiol.
Jo didenybės rezidencija
Konditerijos Olimpo valdytojas – jo didenybė šokoladas savo „pilių“ turi visame pasaulyje, tačiau kurios iš jų geriausios, tvirčiausios, didžiausios? Pretendentų daug, tačiau geriausiųjų penketukas tik vienas. Jame tvirtus pamatus turi ir gretų niekam neužleidžia Belgija, Šveicarija, Didžioji Britanija, JAV, Vokietija. Ko gero nieko nenustebins, kad pirmu numeriu kokybiškiausio šokolado penketuke išskiriamas belgiškasis šokoladas, kurio ištakos siekia 1857-uosius metus. Įdomu tai, jog šioje šalyje šokoladas buvo naudojamas medicinoje, kaip tablečių glaistas. Vėliau, kai buvo suprasta jo paskirtis, šokoladas imtas naudoti konditerinėje gamyboje. Nuo 1884-ųjų metų belgiškasis šokoladas yra gaminamas iš ne mažiau kaip 35 % grynos kakavos, o augalinių riebalų naudojimas šokolado gamybos procese griežtai draudžiamas. Tad neatsitiktinai, besiremdami tokiais aukštais standartais, tradicijų laikymusi (dar ir po šiai dienai labiausiai vertinamas rankų darbas), atsidavimu savo saldžiajam amatui, belgiškojo šokolado meistrai yra laikomi vienais geriausių pasaulyje.
Didžiausi smaližiai
Vienos šalys teikia žaliavos, kitos – iš jų daro gaminius, na o dar kitos – juos vartoja. Taip yra visur ir visada. Šokoladas – ne išimtis. Tad kuriose šalyse gyvena didžiausi smaližiai? Karščiausieji šokolado mylėtojai pasiskirstę dvidešimtyje šalių, kurių valgiaraščiuose dažniausiai švysteli konditerijos karaliaus vardas. Įdomu kas jos tokios? Šveicarija, Vokietija, Austrija, Airija, Didžioji Britanija, Norvegija, Estija, Slovakija, Švedija, Kazachstanas, Rusija, Suomija, Belgija, Australija, Olandija, Naujoji Zelandija, JAV, Prancūzija, Danija ir Lietuva (taip taip santūrieji baltų palikuonys didesni smaližiai ir už savo kaimynus lenkus bei latvius).
Šokolado nauda
Iš pradžių gali kilti klausimas ar išvis tai įmanoma? Kokia nauda gali būti iš papildomų kilogramų ar sugedusių dantų? Taip mąstyti yra klaidinga. Nesvarbu, kiek ir kaip besipeštų dietologai, gydytojai ar šokolado gamintojai, viena aišku, kokybiško šokolado gerąsias savybes įvardija jie visi. Saldžiojo monarcho pašonėje solidi maistingumo informacija į kurią įeina didžiulis kiekis skaidulų (pvz.: 100 gramų juodojo šokolado maistinės skaidulos sudaro ne mažiau kaip 11 %), geležies ir kitų naudingų medžiagų, kurios reikalingos visapusiškam organizmo funkcionavimui. Juodasis šokoladas, kurio sudėtyje naudojamas kakavos sviestas, o ne šiaip sau riebalai, stiprina dantis ir apsaugo juos nuo karieso. Tad manymas, jog šokoladas tik gadina dantis, tėra mitas, neatspindintis realybės. Konditerijos karaliaus šeimos dalis – juodasis šokoladas ne tik stiprina dantų emalį, yra natūralus afrodiziakas, mažina tikimybę susirgti onkologinėmis ligomis, teigiamai veikia širdį, nedidina cholesterolio kiekio kraujyje, bet ir atlieka jaunystės eleksyro funkciją. Jo pupelėse gausu antioksidanto, kuris lėtina odos senėjimą, apsaugo ją nuo neigiamo ultravioletinių saulės spindulių poveikio, taip mažinant odos vėžio atsiradimo tikimybę. Šokoladas, absoliutus saldėsių valdytojas, jau ilgus metus niekam neužleidžia savo karūnos. Ko gero ir neužleis. Juk ne veltui yra sakoma: „Viskas yra gerai, jei padaryta iš šokolado“. O kokią jo rūšį mėgstate jūs?
